Šį vakarą scenoje gausus būrys lietuvių solistų ir muzikantų, vadovaujamų sparčiai kylančios Europos muzikos žvaigždės, platų pripažinimą spėjusio pelnyti naujosios kartos britų dirigento Jonathano Bermano, pristatys prancūzų muzikos šedevrus.

Violončelininkė Elena Daunytė pagrieš žavingą ir subtilų Camille‘io Saint-Saënso Pirmąjį koncertą violončelei, o vokalinis trio – Eglė Šidlauskaitė, Mindaugas Jankauskas ir Romanas Kudriašovas atliks Elenos, Fausto ir Mefistofelio vaidmenis spalvingoje XX a. pradžios prancūzų partitūroje. Tai – bene didžiausia intriga, klausytojų laukianti koncerto pabaigoje: devyniolikmetės prancūzaitės Lili Boulanger parašyta stambi vokalinė-simfoninė muzikinė drobė – kantata „Faustas ir Elena“. Į muzikos istoriją Lili Boulanger, legendinės kompozitorės ir pianistės, pedagogės Nadios Boulanger sesuo, įėjo kaip pirmoji moteris kompozitorė, už šią kantatą 1913 m. pelniusi prestižinę Romos premiją („Prix de Rome“, beje, jos sesuo Nadia penkeriais metais anksčiau šiame konkurse buvo apdovanota antrąja premija). Klausantis kūrinio, išties aišku, kad konkurso komisiją galėjo pavergti nepaprastai skoninga, subtili ir kartu įmantri šio kūrinio orkestruotė, spalvingi balsų ir instrumentų deriniai, nostalgiškas melodijų grožis. Kaip yra sakęs šiuolaikinis italų kompozitorius Francesco Filidei, kalbinamas muzikologės Vitos Gruodytės, „prancūzų kompozitoriai daugiau dėmesio skiria spalvai. Gal nereikėtų taip apibendrinti, bet iš tiesų prancūzams labiau rūpi ne tiek bendra forma, kiek tai, kas yra jos viduje – tembrai, tekstūros, spalvos.“ Tad klausydamas Lili Boulanger muzikos klausytojas iš tiesų pasineria ir mėgaujasi daugiasluoksniu ir daugiaprasmiu garsų pasauliu.

Lili Boulanger kantatos „Faustas ir Elena“ libretą lietuvių kalba rasite šioje nuorodoje.