Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras žiūrovus į Richardo Strausso operos „Rožės kavalierius“ premjerą pakvietė praeito sezono pradžioje. Premjera sulaukė ne tik gausaus Lietuvos operos mylėtojų būrio, bet ir žiūrovų bei kritikų iš užsienio dėmesio. Premjeriniai spektakliai  sulaukė puikių atgarsių Lietuvos ir užsienio spaudoje. Pelnytas operos kūrėjų bei atlikėjų – solistų bei orkestro darbo įvertinimas ne tik pateisino, bet ir pranoko lūkesčius. Muzikologas Edmundas Gedgaudas spektaklį metaforiškai pavadino „vėlyvu gaivaus vasaros oro dvelksmu”, pastatymo atmosferą apibūdino kaip „rafinuotą”. Ypatingų jo pagyrų sulaukė profesionaliai paruoštas orkestras, kurio atliekama sudėtinga, tiršta partitūra „kildavo iki pasigėrėtino skaidrumo, tiek akompanuojant solistams, tiek ir vien orkestrui skirtose muzikos atkarpose“.

Arnoldas Schoenbergas viename iš savo laiškų Gustavui Mahleriui, kalbėdamas apie įspūdžius, patirtus klausantis Penktosios simfonijos muzikos, rašė: „Aš mačiau tavo sielą nuogą, visiškai nuogą. Ji gulėjo atidengta prieš mane, kaip laukinis, paslaptingas peizažas su bauginančiomis gelmėmis ir griovomis, su žaviomis, džiaugsmingomis pievomis ir ramiais, idiliškais slėniais. Suvokiau ją kaip gaivalingą audrą su jos baimėmis ir rūpesčiais bei ją nušviečiančia, žavia vaivorykšte. Ir kas iš to, kad simfonijos „programa“, apie kurią vėliau buvau informuotas, regis, menkai atitiko mano jausmus… Ar turėčiau būtent taip suprasti, jeigu visa jau patyriau, pajutau? Pajutau kovą dėl iliuzijų, mačiau, kaip gėrio ir blogio jėgos priešinasi viena kitai, mačiau, kaip žmogus kankinančioje agonijoje kovoja, kad pasiektų vidinę harmoniją, pajutau žmogų, dramą, tiesą…“.