kovo
17 d.
Ketvirtadienis, 18:00, Festivaliai

XXIV KOMPOZITORIŲ E. GRIEGO (1843–1907) IR M. K. ČIURLIONIO (1875–1911) MUZIKOS FESTIVALIS JOHANNESO BRAHMSO AISTROS

kovo
17d.

XXIV KOMPOZITORIŲ E. GRIEGO (1843–1907) IR M. K. ČIURLIONIO (1875–1911) MUZIKOS FESTIVALIS JOHANNESO BRAHMSO AISTROS

Ketvirtadienis, 18:00 / Festivaliai
Bilietai

Alexanderis Paley apie koncertą:

„Šis koncertas – Johanneso Brahmso kūrybai pašvęstų manųjų koncertų ciklo dalis. Šią seriją jau esu pradėjęs ir planuoju atlikti visą šio kompozitoriaus kamerinę muziką, skirtą fortepijonui. Mano santykis su J. Brahmso kūryba nėra paprastas: nuo pat jaunystės žavėjausi jo muzika, bet ilgą laiką nesijaučiau pakankamai pasiruošęs jos atlikimui. Esu grojęs nemažai jo kūrinių solo fortepijonui, o dabar, manau, atėjo metas, kai jaučiu, kad esu subrendęs kamerinei J. Brahmso muzikai.

J. Brahmsas – kompozitorius, iš atlikėjo reikalaujantis gilaus požiūrio, įsijautimo, kruopštaus medžiagos studijavimo, atlikimo kultūros ir begalinio jausmingumo. Šias tris sonatas esu grojęs ne kartą, su įvairiais smuikininkais. Raimondas Butvila – artimas mano bičiulis, su juo bendraujame dar nuo studijų laikų. Esame surengę ne vieną bendrą pasirodymą tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų. Muzikuoti su šiuo kolega – vienas malonumas. Jis taip pat yra atlikęs visas tris J. Brahmso sonatas smuikui, bet su kitais pianistais. Taigi, dabar bus pirmasis kartas, kai mes šiuos kūrinius atliksime kartu.

J. Brahmsas – iš Hamburgo kilęs vokietis, kuris kone visą gyvenimą pragyveno Vienoje. Būtent todėl jo kūryboje susilieja vokiškas tvirtumas ir spindinti vienietiška dvasia. Negana to, jo kūryboje ryški vengriškoji kultūra – jos atgarsius galime pastebėti trečiosios sonatos finale bei kituose epizoduose. Šis dviejų, regis kardinaliai priešingų, kultūrų lydinys leido gimti fenomenui – J. Brahmso muzikai. Vokiškasis pradas ypatingai juntamas pirmose dviejose sonatose – muzika byloja apie filosofija grįstą galingą vokiškąją kultūrą. Mes dažnai mėgstame muzikai užkabinti etiketes: romantizmas, impresionizmas… Tai – tarsi kelio ženklai, kuriuos pastatome tam, kad nepaklystume kelyje. Iš tikrųjų, gyva muzika su tuo neturi nieko bendro: juk romantizmo, jeigu žvelgtume į jį kaip į tam tikrą pasaulėvoką, apraiškų yra visoje muzikoje – pradedant Johannu Sebastianu Bachu ir baigiant nūdienos kompozitoriais. J. Brahmso romantinis idealas – ta nuostabi tyruma, sklindanti iš Johanno Wolfgango von Goethe‘ės Verterio ar Vilhelmo meisterio, taipogi iš maištingų Friedricho Schillerio nuotaikų. Tai yra nepakartojama ir man atrodo, kad šis nuostabus prieštaringumas, formuojantis ypatingą kultūrą, geriau nei fortepijoninėse J. Brahmso sonatose, atsiskleidžia būtent šiuose, smuikui ir fortepijonui skirtuose opusuose.“

Festivalį finansuoja:
Norvegijos Karalystės ambasada Lietuvoje
UAB „DNV GL“

Viso renginio metu privaloma dėvėti nosį ir burną dengiančias medicinines kaukes ar respiratorius ir laikytis saugaus atstumo. Asmenų, kuriems pasireiškia ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų požymiai (karščiavimas, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas ir pan.), prašome į renginį nevykti. Organizatoriai turi teisę neįleisti lankytojų, kuriems pasireiškia minėti požymiai.

Skip to content