Mažojoje salėje
Seserų Rasos ir Eglės Vosyliūčių duetas „RE“ šioje naujoje programoje kartu su klausytojais ieškos romantizmo šaltinio, anot atlikėjų, to „jausmų upelio“ pradžios, upelio, vėliau virtusio begaliniu vandenynu Vakarų Europos muzikos istorijoje.
Štai Ludwigo van Beethoveno Dešimtosios sonatos 1-oje dalyje girdimas kompozitoriaus braižas jau kitoks, nei ankstesniuose kūriniuose, muzika – pastoralinė, ir joje jau girdisi, kaip konfliktas tarp pagrindinės ir šalutinės temų virsta viena kitos papildymu, plėtojimu, kurio dėka šios sonatos audinys prisipildo anksčiau negirdėtų jautrių pavasariškų emocijų. Šios sonatos forma – vis dar klasikinė, bet joje jau aiškiai girdimas subtilus romantinės dvasios plevenimas. Regis, L. van Beethovenas tiesiog mėgaujasi, bandydamas kuo ilgiau ištęsti beatsiskleidžiančius jausmų niuansus.
Kalbant apie Franzo Schuberto sonatą – joje girdime dar ryškesnį kontrastą tarp paprastutės klasikinės formos ir žymiai gilesnės muzikinės minties. F. Schuberto muzika apskritai unikali tuo, kaip savitai joje atskleidžiamas mažoras ir minoras – priešingai, nei mes „pripratę“ girdėti. Dažnai šis jo kūrybos ypatumas apibūdinamas kaip „juokas pro ašaras“. Turbūt, tai galima būtų pavadinti pagrindiniu romantizmo epochos bruožu – tą turtingą jausmų paletę, kur paprastoje melodijoje, regis, glūdi visas neaprėpiamas žmogaus vidinis pasaulis, talpinantis jo troškimus, viltis, nerimą, mirties baimę, kaltes bei prisiminimus, sunkiai išreiškiamus žodžiais, tačiau puikiai perteikiamus muzikos garsais.
Na, o trečiasis kūrinys – pirmoji Johanneso Brahmso sonata smuikui ir fortepijonui. Tai lyg sugrįžimas atgal į klasicizmo epochą, tik jau žvelgiant iš visai kito – brandaus romantinio požiūrio taško. J. Brahmsas dažnai ir pavadinamas romantiškuoju klasicizmo atstovu ar neoklasiku, tačiau jo muzikoje slypintis žmogaus konfliktas su jį supančia aplinka, o ir su pačiu savimi – girdimas labai ryškiai ir net dramatiškai.
Taigi seserų duetas kviečia jus drauge paklaidžioti šiuo romantišku muzikiniu takeliu po savo sielos tankmes ir, galbūt, drauge atrasti bendrą sąskambį su jausminga romantiškųjų kūrėjų dvasia ar tiesiog kartu pasidairyti po romantizmo peizažą ir pasimėgauti šios muzikos atskleidžiamais subtiliausiais jausmų atspalviais.
Smuikininkė RASA VOSYLIŪTĖ yra Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro koncertmeisterė, tarptautinio Heino Ellerio smuikininkų konkurso Taline laureatė, buvusi ilgametė tarptautinio „Kremerata Baltica“ orkestro narė, su juo pelniusi ir „Grammy“ apdovanojimą. Ji taip pat koncertavo su Lietuvos ir Estijos nacionaliniais simfoniniais orkestrais, Lietuvos kameriniu, Šv. Kristoforo, Klaipėdos, Talino kameriniais orkestrais, solinius rečitalius smuikininkė griežė Londone, Briuselyje, Vašingtone, Paryžiuje ir įvairiose Lietuvos salėse.
Pianistė EGLĖ VOSYLIŪTĖ – ilgus metus dirbo LMTA prof. R. Katiliaus, o vėliau R. Vosyliūtės, prof. I. Armonaitės, M. Švėgždos von Bekkerio smuiko klasės koncertmeistere. Kaip pianistė yra koncertavusi su įvairiais ansambliais ir solistais, dalyvavo Talino, Zalcburgo, Rostoko muzikos festivaliuose, yra padariusi nemažai vertingų įrašų Lietuvos radijui su įvairiais Lietuvos smuikininkais. O duete kartu su seserimi Rasa – beje, abi atlikėjos gimė ir augo Kaune, Lietuvos publikai pristato jau aštuntą koncertinę programą.