Nacionalinės, Vyriausybės bei kitų svarbių premijų laureatas, įvairiapusė asmenybė, kompozitorius, pedagogas, eseistas ir polemistas Giedrius Kuprevičius šiemet mini 80 metų sukaktį. Šia proga įvairiose Lietuvos salėse vyksta jo kūrybos koncertai, sulaukdami didelio dėmesio. „Kompozitorius yra sukūręs vieną populiariausių Lietuvoje miuziklų „Ugnies medžioklė su varovais“ (1975), o šio miuziklo daina „Kregždutės“ yra vienas populiariausių kūrinių Lietuvoje. Kompozitorius nuolat rašo ir tradicinių žanrų muziką: operas, simfonijas, kamerinius kūrinius, oratorijas ir vokalinius ciklus. Ši Giedriaus Kuprevičiaus muzika – saikingai moderni, daugelyje kūrinių pastebimas improvizacinio prado dominavimas bei ryškios sąsajos su literatūra ar vaizduojamuoju menu. Kompozitorius taip pat komponuoja muziką dramos spektakliams ir kino filmams“ (mic.lt). Kaip humoro jausmo, neįtikėtino šmaikštumo, o kartais ir ironijos nestokojantį kūrėją G. Kuprevičių apibūdino recenzentė Alina Ramanauskienė, pabrėžusi tai, kas bene ryškiausiai užkoduota dabartinėje maestro muzikoje, – tai „potekstės, leidžiančios pasakyti daugiau ir taikliau nei tiesiogiai bylojantys žodžiai“.
Skambės 2018 m. parašyta „Simfonija be fortepijono“, kaip Sonatos Nr. 2 fortepijonui (1970) orkestrinė versija, o vakaro akcentas – naujas, Lietuvoje dar neskambėjęs G. Kuprevičiaus keturių dalių koncertas smuikui ir orkestrui „Keturi barono Miunhauzeno sapnai“. Apie kūrinio idėją, kurią įkvėpė kompozitoriaus kūrybinis kolega smuikininkas Borisas Livschitzas, autorius sako taip: „Sugalvojau, kad tai bus sapnuojantis Miunhauzenas. Juk sapnų forma leidžia išvengti literatūriškumo, o klausytojams, kurie visi tikriausiai žino Miunhauzeno istorijas atmintinai, padeda leistis į pasąmonės vaizdinių fantazijas, man pirštu nebedant į konkrečius barono pasakojimus. Pasirinktas sapnų laikas (paryčiai, popietė, snaudulys, naktis) taip pat yra skirtingų būsenų erdvės. Juk visai kitaip grimztama į sapnus nakties miego viduryje ir paryčiais.“
„Miunhauzeno sapnus“ su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru grieš Sevilijoje gimęs jaunas smuiko virtuozas Javieras Comesaña Barrera, kuris už pasiekimus yra gavęs diplomą iš Jos Didenybės Ispanijos karalienės Sofijos rankų, taip pat pelnęs I premiją Jaschos Heifetzo konkurse Vilniuje ir Kronbergo akademijos teikiamą „Prinz von Hessen-Preis“ apdovanojimą.
Koncerto programoje skambės ir puikiai pažįstami Edvardo Griego siuitų muzikos dramai „Peras Giuntas“ fragmentai bei vienas savičiausių suomio Einojuhani Rautavaara kūrinių – koncertas paukščiams ir orkestrui „Cantus arcticus“, kuriame jis panaudojo Laplandijos ir Liminkos pelkėse darytus arktinių paukščių balsų įrašus, elektroniniu būdu pakeisdamas jų giesmes, kad susilietų su orkestro garsais, pučiamiesiems taip pat imituojant paukščius.