„Gyvenimo groteskas“ – teatralizuotas koncertas, skirtas lietuvių kompozitoriaus, pedagogo, altininko Jurgio Karnavičiaus 85-osioms mirties metinėms.

Koncerto metu išgirsite po beveik šešių dešimtmečių vėl skambantį Juozo Naujalio „Menuetą“, J. Karnavičiaus kūrinius „Du lietuviški šokiai: Groteskas ir Džigūnas“, „Lietuviška fantazija“, simfoninę poemą „Ulalumė“ ir Jāzepso Vītolso simfoninę poemą „Līgo“ („Joninės“). Koncerto pasakojimas kvies jus atsakyti į kelis klausimus: koks yra žmogus santykyje su viltimi? Kokia ji – toji viltis? Galbūt ji visai ne pėsčia? Kokie jie abu akistatoje su kone didžiausia neišvengiamybe – mirtimi? Ir ar šioje bendražmogiškoje dramoje viskas tikrai yra taip, kaip atrodo?

JURGIS KARNAVIČIUS (1884 05 05–1941 12 22) – lietuvių kompozitorius, gimęs Kaune, tačiau mokslus baigęs Vilniuje. 1903 m. išvyko studijuoti į Sankt Peterburgą ir 1908 m. baigė teisės studijas. 1910 m. – dainavimo studijas, 1912 m. – kompozicijos studijas Maksimiliano Štainbergo kompozicijos klasėje. Grįžęs į gimtąjį Kauną 1927–1933 m. griežė altu Valstybės teatro orkestre. 1933 m. pradėjo dėstyti Kauno konservatorijoje. Parašė dvi operas „Gražina“ ir „Radvila Perkūnas“, sukūrė keturis baletus, muzikos dramos spektakliams, kūrinių simfoniniam orkestrui, dainų, romansų, instrumentinių pjesių.

JUOZAS NAUJALIS (1869 04 09–1934 09 09) gimė Raudondvaryje, gimtajame dvare baigė pradžios mokyklą. 1889 m. baigė studijas Varšuvos konservatorijoje, o po studijų vargonavo Vabalninke, Rietave, vėliau 1892 m. buvo pakviestas vargonuoti Kauno arkikatedroje. Šias pareigas ten ėjo iki pat mirties. J. Naujalis yra parašęs apie 10 mišių, 57 motetus, iš kurių 24 yra mišriam chorui, o likę vyrų balsams. Taip pat rašė ir pasaulietinę muziką. Pirmoji tokio turinio daina yra pagal Maironio žodžius „Jau slaviškos šalys iš miego sukilo“. Jis sukomponavo ir „Lietuva brangi“, kuri tapo Lietuvos tautos dvasios giesme. 1894 m. metais Kaune įsteigė privačius vargonininkų kursus, kuriuose pats dėstė. 1919 m. Kaune įsteigė privačią muzikos mokyklą, kuri 1920 m. suvalstybinta, o 1933 m. pertvarkyta į Kauno konservatoriją. J. Naujalis buvo vienas iš pirmosios Lietuvos dainų šventės 1924 m. rengėjų ir vyriausiasis dirigentas, taip pat dirigavo antrojoje 1928 m. ir trečiojoje 1930 m.

JĀZEPS VĪTOLS (1863 07 26–1948 04 24) – latvių kompozitorius. 1880 m. Sankt Peterburge pradėjo mokytis kompozicijos Nikolajaus Rimskio-Korsakovo klasėje. Baigęs konservatoriją pasiliko joje dėstyti iki 1901 m. ir gavo profesoriaus laipsnį. 1918 m. grįžo į nepriklausomą Latviją ir dirbo dirigentu Latvijos nacionaliniame operos teatre. Sukūrė dvi simfonijas, dainų, kūrinių fortepijonui, kamerinės muzikos.

KAUNO JAUNIMO SIMFONINIS ORKESTRAS „DA CAPO AL FINE“ — įsikūrė 2024 m. balandžio mėn. ir vienija jaunuosius atlikėjus iš įvairiausių muzikos mokymo įstaigų, nuo Kauno Miko Petrausko scenos menų mokyklos, Kauno 1-osios muzikos mokyklos, Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijos, Kauno Juozo Gruodžio konservatorijos iki LMTA (Lietuvos muzikos ir teatro akademijos) ir VDU MA (Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos). 2025 m. vasarą orkestras įrašė visą J. Naujalio simfoninę kūrybą: siuitą styginiams „Svajonė“, simfoninę parafrazę „Antai žebris rugiuose“ ir simfoninę poemą „Ruduo“. Orkestras dalyvauja festivaliuose, užsakomuosiuose kultūros renginiuose, įvairiose šventėse. Kolektyvas savo pagrindus ir vertybes grindžia lietuviška simfonine muzika ir koncepciniais koncertais.

DOMININKAS RAMAŠAUSKAS (g. 2003 05 16) – Kauno jaunimo simfoninio orkestro įkūrėjas ir dirigentas. LMTA ketvirto kurso chorinio dirigavimo studentas, profesoriaus Povilo Gylio klasėje. Choro „Adoramus“ antrasis vadovas ir choro „Dobilas“ chormeisteris.

GIRIUS PETRĖNAS (g. 2003 04 27) – LMTA trečio kurso operinio dainavimo studentas. Jis jau antrą kartą kuria ir režisuoja Kauno jaunimo simfoninio orkestro sceninę programą.

Koncerto organizatorius:
Kauno jaunimo simfoninis orkestras „Da Capo Al Fine“
El. paštas kjsodacapoalfine@gmail.com
Tel. +370 646 51 358