Atsižvelgiant į LR Vyriausybės sprendimą dėl koronaviruso pandemijos, Kauno valstybinė filharmonija atšaukia koncertą.
Vyriausybei paskelbus karantiną Lietuvoje, nuo 2020 m. kovo 17 d. iki kovo 30 d. Kauno filharmonijos kasa nedirbs. Bilietus į atšauktus koncertus bus galima grąžinti atnaujinus Kauno filharmonijos kasos darbą. Bilietų grąžinimo terminas bus pratęstas atsižvelgiant į karantino laikotarpį.
Jei bilietus pirkote kitose kasose, bilietai bus grąžinami atnaujinus šių kasų darbą.
Jei bilietus įsigijote internetu, prisijunkite prie savo paskyros ir ten atlikite grąžinimo procedūras.
Visų klausytojų prašome supratimo ir kantrybės, informacija bus atnaujinama.
Į trečiąjį festivalio koncertą klausytojus kvies Modesto Pitrėno diriguojamas Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras ir pianistė Onutė Gražinytė. Muzikų šeimoje gimusi pianistė pažintį su fortepijonu pradėjo būdama vos penkerių, vėliau mokėsi Nacionalinėje Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykloje. Jau penkerius metus ji studijuoja Hanoverio aukštojoje muzikos, teatro ir medijų mokykloje, o nuo pirmųjų studijų metų tapo Yehudi Menuhino vardo „Live Music Now“ fondo stipendininke. Meistriškumą atlikėja tobulino kursuose pas žymius fortepijono pedagogus, iškovojo laurus dešimtyje nacionalinių ir tarptautinių konkursų. Ryškiausiais laimėjimais ji laiko specialųjį prizą Lietuvoje vykusiame Johanno Sebastiano Bacho vardo konkurse, pirmąją premiją, pelnytą Austrijoje vykusiame tarptautiniame Rosario Marciano vardo konkurse bei Slovakijoje rengtame Peterio Toperczerio vardo pianistų konkurse pelnytą pirmąją vietą ir specialųjį komisijos nario Mariano Sobula prizą. Jos pasirodymų klausėsi Šveicarijos, Italijos, Austrijos, Vokietijos, Estijos, Olandijos, Lenkijos bei Danijos publika, pianistė grojo solo su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu, Klaipėdos kameriniu, Kauno miesto simfoniniu, Alikantės universiteto filharmonijos, Zalcburgo „Mozarteum“ ir Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos orkestrais. Jau spėjusi išsikovoti tvirtas koncertuojančios pianistės pozicijas atlikėja taip apibūdina savo požiūrį į muzikavimą: „Mano tikslas yra kelionė. Ji turi džiuginti, maloninti, užvesti ir vesti. Muzikoje jaučiuosi laisvai ir noriu garsais paliesti kiekvieną žmogų. Galbūt didžiausia svajonė yra gebėti muzikoje rasti vis daugiau ir daugiau, o tada tais radiniais dalintis su žmonėmis. Gebėti parodyti, koks gražus, įvairus ir beribis yra emocinis garsų vandenynas.“
Koncerto metu skambės George Enescu „Rumuniškoji rapsodija“, septintoji Sergejaus Prokofjevo simfonija ir Aleksandro Skriabino Koncertas fortepijonui. Vienu ryškiausių pirmosios XX a. pusės kūrėjų tituluojamas rumunų kompozitorius G. Enescu – vos trisdešimt trijų kūrinių autorius, savo kūryboje tęsęs Europos romantikų tradicijas, vėliau pasukęs naujosios Vienos mokyklos, neoklasicizmo bei neobaroko kryptimis. Jo kūrybai būdingi rumunų tautinės muzikos sąskambiai, o „Rumuniškoji rapsodija“ – vienas dažniausiai atliekamų ir geriausiai kompozitorių reprezentuojančių opusų. S. Prokofjevas – rusų kompozitorius, savo talentą atskleidęs bene visuose to laikmečio muzikos žanruose. Savitą novatorišką komponavimo stilių sukūręs menininkas iki šiol yra reikšmingiausių ir dažniausiai atliekamų autorių sąraše. Septintoji simfonija – vienas paskutinių šio kompozitoriaus kūrinių, jame pastebimos muzikinės kalbos paprastinimo tendencijos, vyrauja nostalgiškos nuotaikos. Autorius simfoniją vadino jaunatviška, nes kūriniu siekė atskleisti savosios šalies jaunimo ryžtą, galias bei dvasinį grožį. A. Skriabinas – ryškus amžių sandūros kūrėjas, simbolistas, muzikos garsus siejęs su šviesa bei spalvomis ir padovanojęs pasauliui „spalvų muzikos“ sąvoką. Koncertas fortepijonui – vienintelis šio žanro kūrinys A. Skriabino palikime. Tai – pirmasis jauno, vos dvidešimt ketverių metų sulaukusio kompozitoriaus bandymas imtis simfoninės muzikos
