Garsių muzikų šeimoje užaugusi, dešimties nacionalinių ir tarptautinių konkursų laureatė, jaunosios kartos pianistė ONUTĖ GRAŽINYTĖ į Kauno filharmonijos sceną grįžta su įvairiapuse programa, kurios centre – dvilypiškumo motyvas. Anot atlikėjos, šį vakarą skambėsiančiuose kūriniuose girdėsime kaip kančią keičia džiūgavimas, o taisyklingumą – išėjimas iš bet kokių rėmų.

Koncertą pianistė pradės J. S. Bacho preliudu ir fuga – taikliausiai skausmą, kančią bei tobulumą išreiškiančiu kūriniu. Koncertą pratęsianti 24-oji L. van Beethoveno sonata – ypatingai lengva ir žaisminga. Kompozitorius kūrinį dedikavo savo mokinei, vienai iš numanomų genialaus kūrėjo mylimųjų, grafienei Theresei von Brunswick. Vienuoliktasis C. Debussy etiudas buvo parašytas laikotarpiu, kai kompozitorius ypač gilinosi į juodos ir baltos spalvų, t. y. juodų ir baltų klavišų sąskambius, jų santykį. Įdomus faktas, kad 12 etiudų ciklą C. Debussy sukūrė nenaudodamas jokio instrumento, kliaudamasis tik savo vidine pajauta, klausa ir vaizduote.

Toliau skambės ispanų kompozitoriaus I. Albénizo kūrinys „Kristaus kūno šventė Sevilijoje“, vaizduojantis ispanišką šventimo tradiciją. Kiekvienais metais šios šventės metu vyksta procesija, kurios metu žmonės persirengia senoviniais kostiumais ir vaikšto po gatves skambant varpeliams ir tradicinėms dainoms, viena kurių tapo pagrindine šio kūrinio tema. Tokiam tradicijų įkvėptam kūriniui kontrastą kurs šiuolaikinio vokiečių kompozitoriaus J. Widmanno muzika. Pianistė pagros tris humoreskas iš 2006 m. sukurto ciklo. „Man šis kūrinys labai įspūdingas, J. Widmanno muzika išskirtinė, inovatyvi ir drąsi, tačiau klausytojo per daug nebaugina. Ji yra aktuali ir, jos nesumenkinant, pakankamai suprantama. Labai nekantrauju su jumis ja pasidalinti ir jums ją pristatyti!“ – sako O. Gražinytė.

Koncertinę programą vainikuos vengrų kompozitoriaus, fortepijono virtuozo F. Liszto sonata-fantazija „Perskaičius Dantę“, įkvėpta Dante Alighieri „Dieviškosios komedijos“, kurioje vaizduojama herojaus kelionė per pragarą, skaistyklą ir rojų. Šiuo kūriniu atlikėja tarsi įprasmins dvilypiškumą ir pakvies dar kartą pamąstyti apie skausmą ir juoką, gėrį ir blogį, jų santykį, ribas bei bendrus taškus.