Mažojoje salėje

Jaunosios kartos klasikinės gitaros virtuozas Markas Leightonas prieš aštuonerius metus su pagyrimu baigė Karališkąjį Šiaurės muzikos koledžą, kur jam dėstė tarptautinį pripažinimą pelnęs gitaristas Craigas Ogdenas. Dar antraisiais studijų metais M. Leightonas įkūrė ansamblį „Quartic Guitar Quartet“, kuris daugiausia dėmesio skiria novatoriškoms žinomų ar retai girdimų muzikos kūrinių aranžuotėms. Neseniai jaunasis gitaristas buvo apdovanotas pirmąja premija Gordono Crosskey gitaros konkurse, o užpernai pelnė „Grand Prix“ Vilniuje vykusiame konkurse „Premio Scarlatti“.

Pats atlikėjas savo programą pristato taip: „Mano „Baltųjų naktų siuita“ yra sukurta tarsi reakcija į Fiodoro Dostojevskio apsakymą „Baltosios naktys“. Veiksmas čia vyksta vasaros naktimis, pagrindinis veikėjas Svajotojas jaučiasi vienišas, bet nelauktai įsimyli jaunąją Anastasiją. Tačiau ši meilė yra be atsako – ji laukia grįžtančio mylimojo. Siuita „Baltosios naktys“ pasakoja istoriją iš skaitytojo perspektyvos ir joje išryškėja dvi muzikinės temos: viena skirta Svajotojui, kita – Anastasijai. „Oro pilis“ – trumpesnis kūrinys, kuriame bandoma perteikti Svajotojo pasaulėžiūrą: pernelyg romantizuotą bendravimą su aplinka ir daugelio negyvų daiktų, su kuriais susiduriame kasdien, personifikaciją. Toru Takemitsu „Equinox“ (Ekvinokcija, kitaip – lygiadienis) yra bene abstrakčiausias šios programos kūrinys. Bendra jo harmonija ir kompozicinės nuostatos yra kiek nutolę nuo Vakarų klasikinės muzikos tradicijų. Jo sunkiau klausytis, nežinant, kad yra keletas muzikinių sąvokų, kurios iš pradžių gali pasirodyti nepriimtinos. Tad patarsiu klausytojui: pabandykite leisti sau pasyviai patirti natas ir spalvas. Įjungę savo vaizduotę galite netikėtai suvokti, kokiame pasaulyje atsidūrėte. Aš pats grodamas matau vaizdingą japonišką sodą: didelį tvenkinį, akmenis, tiltą, daugybę gėlių ir medžių. Skambant kūriniui vaikštau po sodą ir stebiu, kaip šviesa keičia kiekvieno objekto perspektyvą.“