Septynių dalių ciklą „Visions de l’Amen“ („Amen vizijos“) dviem fortepijonams kompozitorius Olivier Messiaenas užbaigė 1943 m., tik sugrįžęs iš nacių koncentracijos stovyklos. Kūrinio premjerą grojo pats autorius ir jo mokinė Yvonne Loriod, vėliau tapusi kompozitoriaus žmona.
„Amen vizijos“ – didžiulė garsų freska, pasižyminti nuolat augančiu muzikinės kalbos pakilumu ir kupina muzikinių atradimų. Dar vienas ypatingas kūrinio bruožas – poetinė galia ir begalinė koncepcijos didybė. Kompozitorius kurdamas šį ciklą nustatė sau griežtas ribas ir skrupulingai jų laikėsi, o tai kūrinio stiliui suteikė nepakartojamo prakilnumo ir sodrumo. Biblijinis žodis „amen“ gali būti verčiamas kaip „tai tikra“ arba „tai tiesa“. O. Messiaenas šį žodį įtvirtino visose septyniose programinio kūrinio dalyse, kuriose atpažįstamos biblijinės dogmos. Kompozitorius šias dogmas išryškina ir pabrėžia jų teisingumą, tarsi šventikas, kiekvieną maldą užbaigdamas žodžiu „amen“.
„Sutvėrimo amen“ – šios dalies tema girdima visame kūrinyje: atmink, tai Dievas sukūrė pasaulį ir visa, kas yra jame.
„Žvaigždžių ir planetos, apjuostos žiedu amen“ – visata beribė, o vientisa ją paverčia nesibaigiantis judėjimas.
„Jėzaus agonijos amen“ – Kristus mirė, trokšdamas išgelbėti nuodėmėse paskendusią žmoniją.
„Troškimo amen“ – troškimas yra vienas iš pradų, verčiančių pasaulį suktis, bet jį reikia suvokti tik išsivadavus iš aistrų, dieviškąja prasme.
„Angelų, Šventųjų ir paukščių giesmės amen“ – visa, kas dangiška ir kas žemiška susijungia šioje šviesiausioje ir mistiškiausioje ciklo dalyje.
„Paskutiniojo teismo amen“ – sutrimituos septintasis angelas ir Dievo teismas teis žmoniją.
„Išsipildymo amen“ – ratas užsivers ir ateis galas dabarties baisiam pasauliui. Teisieji amžinai gyvens rojuje garbindami Visagalio didingumą.
Ciklo finale skamba varpų muzikos imitacija, vadinama viena įsimintiniausių visų laikų fortepijoninės muzikos literatūros imitacijų, sukurtų fortepijonui.

Šį įspūdingą kūrinį atliks du pianistai: Lietuvos publikai gerai pažįstamas ir klausytojų itin mylimas PETRAS GENIUŠAS bei geras jo bičiulis, iš Anglijos atvykęs virtuozas STEPHENAS COOMBSAS.
S. Coombsas pirmą kartą išgarsėjo, kai būdamas trylikos metų laimėjo antrąją vietą Nacionaliniame pianistų konkurse. Vos po dvejų metų jis debiutavo Londono „Wigmore Hall“ ir pradėjo tarptautinę karjerą. Pianistas pelnė daugybę prizų ir apdovanojimų (tarp jų – aukso medalį pirmajame Ferenco Liszto konkurse Vengrijoje), koncertavo ir vedė meistriškumo kursus ne tik Didžiojoje Britanijoje, bet ir Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Vengrijoje, Šveicarijoje, Skandinavijoje, Korėjoje, Tailande, Filipinuose, Honkonge ir Jungtinėse Amerikos Valstijose.
S. Coombsas greta įstabaus įprastinio repertuaro atlikimo yra pelnęs fortepijoninio repertuaro retenybių meistro reputaciją. Jis daug įrašinėja BBC kompanijai, o tarp jo įrašų yra Maurice‘o Ravelio ir Claude‘o Debussy kūriniai dviem fortepijonams, du Felixo Mendelssohno dvigubi fortepijoniniai koncertai, Antono Arenskio siuitos dviem fortepijonams, Sergejaus Bortkiewicziaus, Aleksandro Glazunovo, Aleksandro Goedickės, Reynaldo Hahno ir Jules‘o Massenet fortepijoniniai koncertai.