Igoris Stravinskis – vienas iš ryškiausių XX a. pasaulio muzikinės kultūros atstovų, kurio muzika iki šiol noriai atliekama visame pasaulyje. Stilistiškai įvairią šio kompozitoriaus kūrybą galima suskirstyti į du etapus. Pirmasis – dažniau skambanti muzika, kurioje ryškiai atsispindi rusų kultūrinės tradicijos. Antrasis, vėlyvasis I. Stravinskio kūrybos laikotarpis persismelkęs neoklasicizmo ir naujosios Vienos mokyklos idėjomis. Šiam koncertui pasirinkti kūriniai turi daug bendro, nors ir priskiriami skirtingiems kompozitoriaus kūrybos periodams. „Rusiškajam“ periodui priskiriama „Svadebka“ („Vestuvės“) parašyta 1923 m. ir skirta legendinės Sergejaus Diagilevo baleto trupės pasirodymui. Baletas „Pulcinella“, nors sukurtas 1920 m., bet priskiriamas jau sekančiam – neoklasicistinės pakraipos I. Stravinskio kūrybos periodui. Šis kūrinys taip pat gimė S. Diagilevo iniciatyvos dėka. Abu šiuos kūrinius vienija bendras aspektas – jie iki šiol nėra skambėję profesionaliojoje Lietuvos scenoje.
„Svadebka“ – ypatingai atlikėjų sudėčiai parašytas kūrinys. Jį atlieka keturi dainininkai solistai, choras, keturi fortepijonai ir mušamųjų instrumentų grupė. Beje, fortepijonas šiame kūrinyje I. Stravinskio taip pat traktuojamas kaip mušamasis instrumentas. Pats autorius kūrinio žanrą įvardino taip: „rusiškos choreografinės scenos su muzika ir dainavimu“. Kūrinio libretas sudarytas iš rusų tautinių dainų, apdainuojančių vestuvių apeigas. Iš dviejų dalių ir keturių paveikslų sudarytas kūrinys pradinėje koncepcijoje buvo atliekamas kaip baletas (ypatingos sėkmės sulaukė pirmoji – Bronislavos Nižinskajos kurta choreografija). Šiuo metu „Svadebką“ dažniau galima išgirsti atliekant kaip oratoriją – koncertiniu variantu, bet Kauno valstybinės filharmonijos scenoje klausytojai turės išskirtinę progą greta įspūdingos muzikos pasimėgauti šiuolaikiška šokėjų Stefanijos Nosovaitės ir Jokūbo Nosovo choreografine improvizacija.
„Pulcinella“ – vieno veiksmo „baletas su dainavimu“, sukurtas tradicinės italų commedia dell‘arte motyvais. Čia Pulčinela – vienas pagrindinių vyriškų personažų. Muzikinį kūrinio pagrindą sudaro Giovanni Battista Pergolesi bei kitų XVIII a. kompozitorių arijos bei instrumentinės pjesės, I. Stravinskio meistriškai sukomponuotos į vientisą muzikinį audinį. Tai nėra vėlyvojo baroko muzikos aranžuotė – baletas laikomas autentišku I. Stravinskio kūriniu, nes kompozitorius iš pagrindų perdarė senąją muziką, perimdamas jos temas ir charakteringą faktūrą bei panaudodamas XX a. būdingą ritmiką ir harmoniją. Itin retai scenose rodomas baletas atliekamas ir koncertine forma, o šiame koncerte klausytojai išvys klasikiniu šokiu grįstą Justinos Vitkutės ir Gintaro Visockio atliekamą choreografiją.
Projektą finansuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
Festivalį finansuoja:
Norvegijos Karalystės ambasada Lietuvoje
UAB „DNV GL“
Viso renginio metu privaloma dėvėti nosį ir burną dengiančias medicinines kaukes ar respiratorius ir laikytis saugaus atstumo. Asmenų, kuriems pasireiškia ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų požymiai (karščiavimas, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas ir pan.), prašome į renginį nevykti. Organizatoriai turi teisę neįleisti lankytojų, kuriems pasireiškia minėti požymiai.