Bene žinomiausia ir daugiausia klavesino muzikos raidai Lietuvoje nusipelniusi atlikėja Giedrė Lukšaitė-Mrázková grįžta į gimtąjį Kauną, dovanodama klausytojams išskirtinę programą.

XVIII a. 2-oje pusėje išaugo labai gausi čekų kompozitorių karta, kurios atstovai kūrė ne tik Čekijoje, ar Vienoje, bet dėl įvairių priežasčių pasklido po visą Europą. Tuo metu klavyrinės, instrumentinės ir simfoninės muzikos srityse jau formavosi klasikinis stilius. Būtent čekų kompozitoriai turėjo didžiausią įtaką naujojo stiliaus atsiradimui. Autorius gaubė šlovė bei didelis pasisekimas iki tol, kol jų vietą užėmė didieji genijai, naująsias muzikines idėjas perkėlę į kitas dimensijas. Čekijos kompozitoriai palaipsniui buvo užmiršti, jų sukurta muzika nutilo. Bet be jų kūrybos nei Wolfgangas Amadeusas Mozartas, nei Ludwigas van Beethovenas, nei Franzas Schubertas nebūtų turėję iš ko semtis įkvėpimo.

Šio vakaro programoje skambės kadaise buvusių žinomų, vėliau užmirštų, o dabar – tarsi naujai atrastų kompozitorių Josefo Antonino Štepano, Leopoldo Koželuho, Jiří Antoníno Bendos ir jo sūnėno Friedricho Ludwigo Bendos sonatos klavesinui. Tai – kūriniai, kupini energijos, optimizmo, žaismingumo bei lyrikos. Žymiajai klavesinininkei G. Lukšaitei-Mrazkovai talkins jos buvusi mokinė, Italijoje reziduojanti senosios muzikos specialistė Nijolė Dorotėja Beniušytė.

Klavesinininkė, vargonininkė, pianistė ir pedagogė prof. G. LUKŠAITĖ-MRÁZKOVÁ per savo dėstytojavimo metus išugdė daugiau nei 40 klavesino specialistų. Kaip atlikėja ji surengė solo koncertų ir grojo kameriniuose kolektyvuose įvairiose Europos šalyse, Japonijoje. Jos įrašų turi Čekijos radijas, įgrotas kompaktines plokšteles išleido lietuvių, čekų bei danų įrašų studijos. Profesorė dažnai yra kviečiama dalintis žiniomis su studentais bei dėstytojais, Čekijos, Lietuvos, Vokietijos, Japonijos meistriškumo kursuose, kuriuose gilinamasi į aktualius baroko muzikos interpretacijos klausimus. Už nuopelnus Lietuvos kultūrai G. Lukšaitė-Mrázková apdovanota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordinu.