Senojoje Zapyškio bažnyčioje
Programa, kurią drauge rengia vienas svarbiausių Tulūzos regiono chorinės muzikos kolektyvų prof. Rolando Muleikos vadovaujamas „Ensemble Antiphona“ bei Sonatos ir Roko Zubovų fortepijoninis duetas, ne tik kuriamas daugiasluoksnis dialogas tarp Prancūzijos ir Lietuvos, Claude‘o Debussy ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, fortepijono ir dainos, garso ir spalvos, XX a. pradžios ir dabarties, bet taip pat ir pristatoma pasaulinė premjera – Nijolės Sinkevičiūtės „7 refleksijos“ chorui ir fortepijonui 4 rankoms.
Neakivaizdus dialogas tarp C. Debussy ir M. K. Čiurlionio prasidėjo dar 1903 m., kai abu kompozitoriai tais pačiais metais pradėjo kurti simfoninius kūrinius jūros tema. Vienas apie kitą nieko nežinodami, impresionistas C. Debussy tais metais pradėtą savo didžiausią simfoninį opusą pavadins „La mer, trois esquisses symphoniques pour orchestra“ („Jūra, trys eskizai simfoniniam orkestrui), o simbolistas M. K. Čiurlionis pradėtai epinei simfoninei poemai suteiks pavadinimą „Jūra“, švarraštyje užrašydamas jį dzūkiškai „Marės“. Iš savo labai skirtingų estetinių ir kultūrinių pozicijų abu genijai žvelgė į tą pačią gelmės ir neaprėpiamų erdvių stichiją, garsais tapydami saulės ir jūros bičiulystę, bangų šokius ir šėlsmus, vėjo galybę ir jo žaismus jūros platybėse, pasakojo amžiną jūros legendą.
Tais pačiai metais pradėtų „Jūrų“ likimai buvo labai skirtingi: C. Debussy „Jūra“ dar iki pirmojo pasaulinio karo, visų pirma dirigento Arturo Toscanini pastangomis, tapo vienu svarbiausių, dažniausiai grojamų amžiaus pradžios kūrinių ir yra laikoma etapiniu simfoninės muzikos istorijos šedevru; o M. K. Čiurlionio „Jūra“ pirmą kartą buvo atlikta tik 1936 m. Kaune, praėjus ketvirčiui amžiaus po kompozitoriaus mirties, ir skambėjo kūrinys be kompozitoriaus planuotų vargonų bei gerokai pakoreguota instrumentuote. M. K. Čiurlionio „Jūros“ likimas patyrė dar ne vieną smūgį, kada ji 1956 m. buvo kompozitoriaus Eduardo Balsio paredaguota, sutrumpinant jos kulminaciją ir ženkliai pakeičiant orkestruotę. Tik po 1990 m., Lietuvai atgavus nepriklausomybę, pagaliau buvo imtasi atstatyti autorinę kompozitoriaus versiją.
Dvi „Jūros“ niekada nebuvo jungiamos vienoje koncertinėje programoje, tik pastaraisiais metais šis kūrybinis C. Debussy ir M. K. Čiurlionio „Jūrų“ dialogas S. ir R. Zubovų fortepijoninio dueto pastangomis, transkripcijų fortepijonui keturioms rankoms forma, nuskambėjo įvairių šalių koncertinėse scenose nuo Pietų Korėjos iki JAV.
Naujoje programoje „Jūra spindinčiomis spalvomis“ šis dialogas yra praplėstas chorine abiejų kompozitorių muzika bei nauju, specialiai šiai progai sukurtu N. Sinkevičiūtės kūriniu „7 refleksijos“, kuris praturtina programą Prancūzijos ir Lietuvos kultūras sulydančia nauja dimensija. Kūrinio chorui ir fortepijonui keturioms rankoms pagrindu pasirinkti Lietuvos poeto ir diplomato Prancūzijoje, asmenybės, sujungusios savyje dviejų kultūrų pasaulėvaizdžius, Oskaro Milašiaus poetiniai tekstai iš ciklo „Elementai“.
Kalbėdamas prieš programos pristatymą Lietuvos sezono 2024 Prancūzijoje metu, pianistas R. Zubovas džiaugėsi, kad „su Rolandu Muleika kūrybinį ir dvasinį bendrumą atradome dar studijuodami muzikos akademijoje ir, praėjus daugiau negu trisdešimčiai metų, drauge pristatinėti amžininkus Čiurlionį ir Debussy Prancūzijoje su jo vadovaujamu nuostabiu ansambliu „Antiphona“ – didelė dovana. Ir abu turime ypač padėkoti kompozitorei Nijolei Sinkevičiūtei, kuri programai sukūrė nepaprastai jautrų kūrinį, kurio, tikrai žinau, laukia labai gražus sceninis gyvenimas“.
Koncertas rengiamas bendradarbiaujant su VšĮ Pažaislio muzikos festivaliu ir Kauno rajono savivaldybe
