Mažojoje salėje

Didžiojoje Britanijoje gyvenanti pianistė INGA LIUKAITYTĖ – daugiau nei penkiolikos tarptautinių konkursų laureatė ir nugalėtoja, koncertavusi Barbikano salėje Londone, Edinburgo „Fringe“ festivalyje, Glazgo karališkoje koncertų salėje ir kitose prestižinėse salėse. I. Liukaitytės pasirodymai išsiskiria intelektualumu, muzikinių spalvų ryškumu ir orkestriniu skambesiu. Pianistės interpretacijose susipina dėmesys detalėms, emocinis gilumas ir subtilumas. Jos koncertų ypatybė – įdomiai sudėliotos programos, susijungiančios į meninę visumą.

Šįkart I. Liukaitytė klausytojams pristato programą „Ilgesio muzika“. Koncerto pagrindas – namai: Lietuva, Kaunas, tėvų namai, vaikystėje lankyta gimnazija, meilė ir ilgesys to, kas taip brangu ir nepamirštama.

M. K. Čiurlionio „Mariomis“ ji papasakos savo bobutės, užaugusios Kauno marių dugne, istoriją ir visą gyvenimą besitęsusį gimtųjų namų ilgesį. J. Naujalio noktiurnas – padėka pianistės mylimai Juozo Naujalio muzikos gimnazijai, praturtinusiai vaikystę ir paskatinusiai eiti muzikos keliu.

Žėrintys, stebuklų kupini M. Ravelio valsai nukels į užburtą pasaulį, kur tarsi pasakoje pokylių salėje valsą šoka princesės ir karalaičiai, o nuo karuselės rato atitrūksta atgiję, kadaise regėti mediniai arkliukai. Jie kartu nusineša ir mus, vaikystėje bandančius kuo greičiau užaugti ir iškeliauti į savo svajonių pasaulį. Atitrūkusius nuo vaikystės ir tėvų namų, bet vis dar tarsi iš sapno pabundančius su begaliniu ilgesiu tam, ko visai nesitikėjome netekti.

Koncerto pabaigoje – brandi ir ekspresyvi F. Chopino Trečioji sonata. Jos kompozitorius – taip pat emigrantas, visą gyvenimą besiilgėjęs tėvynės ir prašęs po mirties palaidoti jo širdį gimtojoje Lenkijoje. Keturios sonatos dalys – lyg iš įvairiausių dalelių sudėliotas ilgesio vitražas, kuriuo I. Liukaitytė perteiks savo pačios namų – Lietuvos, Kauno, gimtųjų namų – ilgesį, o pergalinga ketvirtąja dalimi pasveikins Lietuvą artėjančios Kovo 11-osios proga.