spalio
01 d.
Sekmadienis, 17:00, Vokalinė muzika

Sapnuok mano sapnuose

spalio
01d.

Sapnuok mano sapnuose

Sekmadienis, 17:00 / Vokalinė muzika
Bilietai

Universalusis ansamblis „4 Tango“ ir nerimastingoji dainininkė Ieva Prudnikovaitė šį kartą kviečia visus pasiklausyti retai girdimų kūrinių, sujungtų į ypatingai intriguojančią programą „Sapnuok mano sapnuose“. Joje skambės temperamentingi, daugeliui, ko gero, negirdėti arba neįprasta instrumentų sudėtimi atliekami jau pažįstami kūriniai, kurių autoriai kilę iš Ispanijos, Argentinos, Prancūzijos bei Jungtinių Amerikos Valstijų.
Ansamblis „4 Tango“ savo gyvavimą prieš aštuoniolika metų pradėjęs nuo tango muzikos, palaipsniui ėmė peržengti šio žanro ribas ir šiuo metu nuolatos ieško naujų išraiškos priemonių, kurdamas savitą atlikimo stilistiką ir nepakartojamą, unikalų skambesį. Bendradarbiaudamas su įvairias stilistikas atstovaujančiais žinomais solistais ansamblis išleido keletą itin įdomių kompaktinių plokštelių.
Iš garsios muzikų šeimos kilusi Ieva Prudnikovaitė-Pitrėnė, neapsiriboja puikiai besiklostančia operos solistės karjera, o nuolatos ieško naujų iššūkių bei atranda save įvairiausiuose žanruose – nuo tango iki subtiliausių kamerinės muzikos programų. 2009 m. už ypatingai ryškų debiutą Georges Bizet operoje „Karmen“ ji buvo išrinkta „Metų operos soliste“ ir pelnė „Operos Švyturio“ apdovanojimą, nuo to laiko aktyviai kuria sudėtingiausius mecosoprano vaidmenis Eseno, Braunšveigo, Vienos, Sen Galeno bei Rygos operos teatruose.
Programos pavadinimą atlikėjai pasiskolino iš koncerte skambėsiančio amerikiečių kompozitoriaus Peterio Liebersono vokalinio ciklo „Penkios Nerudos dainos“ ketvirtosios dainos, kurios pilnas pavadinimas yra „Dabar tu mano. Ilsėkis sapnuodama mano sapnuose.“ Prieš šešerius metus šį pasaulį palikęs kompozitorius sukūrė penkių dainų ciklą, skirtą mecosopranui ir orkestrui, Čilės poeto ir diplomato Pablo Nerudos eilėmis. Ciklas dedikuotas kompozitoriaus žmonai, dainininkei Hunt Lieberson, kuri 2005 m. dainavo premjeriniame kūrinio atlikime, o po metų, būdama penkiasdešimt dvejų, mirė nuo vėžio. 2008 m. kompozitoriui už šį ciklą buvo paskirtas Grawemeyerio apdovanojimas.
Koncerte skambėsiantis ispanų kūrėjo Manuelio de Fallos, kurio atvaizdas kažkada puikavosi ant 100 ispaniškų pesetų banknoto, vokalinis ciklas „Meilė burtininkė“ iš tiesų yra dainų rinkinys iš to paties pavadinimo vienaveiksmio baleto. Kūrinys turi keletą atlikimo versijų, o jame skambančios dainos kupinos Andalūzijos kolorito, parašytos tame regione gyvenančių romų dialektu. Libreto istorija pasakoja apie jauną Andalūzijos čigonaitę, vardu Kandela, įsimylėjusią jaunuolį Karmelo, bet ištekintą už kito vyro. Kai jos vyras miršta, jo dvasia nepalieka Kandelos ramybėje: kiekvieną naktį ji privalo šokti su vėle. Sužinojusi apie mirusio vyro neištikimybę ji į ritualinį šokį pasikviečia velionio meilužę Liuciją ir šokio sūkuryje perleidžia ją sutuoktinio dvasiai. Kandelos ir Karmelo meilė pagaliau gali triumfuoti.
Buenos Airėse gimęs katalono ir italės sūnus Alberto Ginastera buvo vienas ryškiausių XX a. Argentinos akademinės muzikos kūrėjų. Studijavo JAV, grįžęs į gimtąjį miestą įkūrė ten „Kompozitorių lygą“, vėliau vėl persikėlė į JAV, o gyvenimo saulėlydį pasitiko Šveicarijoje. Savo muziką kompozitorius grupavo į tris periodus, suteikdamas jiems šmaikščius pavadinimus: „Objektyvus nacionalizmas“, „Subjektyvus nacionalizmas“ ir „Neoekspresionizmas“. Jo kūryboje itin ryški Pietų Amerikos gyvulių augintojų – gaučų tradicinės muzikos įtaka, o koncerte skambėsianti pjesė – argentiniečių šokis „Malambo“ sukurta fortepijonui 1940 m., vėliau panaudota kuriant garso takelį to paties pavadinimo filmui.
Camille Saint-Saënso „Mirties šokis“ – bene žinomiausias šios programos kūrinys, suskambėsiantis naujomis spalvomis. Tai – 1874 m. sukurta simfoninė poema, kurios ištakos – dviem metais anksčiau parašyta daina balsui ir fortepijonui, grįsta poeto Henrio Cazaliso eilėmis, apdainuojančiomis senovinę prancūzų legendą. Perdirbdamas kūrinį simfoniniam orkestrui kompozitorius vokalo liniją perleido solo smuikui. Kūrinys pasakoja apie kasmetinį Mirties pasirodymą vėlinių vidurnaktį. Ji pašaukia mirusius iš kapų, groja jiems smuiku ir liepia šokti. Skeletai šoka iki aušros, tada grįžta atgal į kapus iki kitų metų. Kūrinyje gausu įvairių muzikinių simbolių: jis prasideda dvylika kartų grojama re nata, simbolizuojančia laikrodžio dūžius, solo smuikas įstoja grodamas tritonį, viduramžiais ir baroko epochoje vadintą „velniu muzikoje“ ir kt.