balandžio
28 d.
Šeštadienis, 17:00, Kamerinė muzika

DĖL ATLIKĖJOS LIGOS KONCERTAS NEĮVYKS!

balandžio
28d.

DĖL ATLIKĖJOS LIGOS KONCERTAS NEĮVYKS!

Šeštadienis, 17:00 / Kamerinė muzika
Bilietai

DĖL ATLIKĖJOS LIGOS KONCERTAS NEĮVYKS. BILIETUS PRAŠOME GRĄŽINTI JŲ ĮSIGIJIMO VIETOSE.

 

Onutė Gražinytė apie koncertą:

„Visada malonu grįžti į Lietuvą, tai man yra labai svarbu ir brangu. Niekad nepamirštu savo šaknų. Šį sykį grįždama paruošiau iš pirmo žvilgsnio gan akademišką programą, bet iš tiesų ji parinkta labai sąmoningai ir, mano nuomone, turi gražų jungiamąjį ryšį.

Studijuoju Vokietijoje, tad ir koncertą pradėsiu vokiečių genijaus L. van Bethoveno Sonata op. 26, As-dur. Ji yra ypatinga, nes ne taip, kaip įprasta klasikinėms sonatoms, turi ne tris, o keturias dalis. Viso keturių dalių ciklo dramatinis cetras yra trečioji dalis („Maršas Mirusiam Herojui“.) Spėjama, kad Bethovenas šį prierašą skyrė Napoleonui. Kompozitorius kartu dovanoja ir kiekvienam iš mūsų galimybę susieti gedulingąjį maršą su kažkuo asmenišku, kažkuo, ką kiekvienas esame patyręs.

Toliau programoje skambės L. van Bethovenu labai besižavėjusio austrų kompozitoriaus Franco Šuberto „Vokiškieji šokiai“ op. 33 ir Ekspromtas As-dur.
„Vokiškieji šokiai“ yra paprasti, miniatiūriniai ir labai charakteringi valsai. Vos tik pradėjus mokytis šiuos valsus jie atrodo gan primityvūs, tačiau rimčiau besigilinant ir įsijaučiant imi pastebėti, kad kiekviename iš jų slypi mažytė naujiena, paslaptis ar netikėtumas. Todėl dabar iš tą dieną kitų kompozitorių parašytų daugybės panašių miniatiūrų gyvos išliko būtent šios Šuberto kurtosios.
Ekspromtas yra parašytas ne tik toje pačioje tonacijoje, kaip ir Bethoveno sonata, bet ir prasideda beveik identiškai. Tai simboliškai apjungia visą pirmos koncerto dalies programą.

Antrąją koncerto dalį pradėsiu vėlgi vokiečių kompozitoriaus – Roberto Šumano keturių pjesių ciklu „Nachtstücke“ (iš vok. k. „Nakties pjesės“). Mane pačią naktis labia įkvepia. Tikriausiai tai mėgstamiausias ir artimiausias paros laikas dėl kelių priežasčių. Visų pirma, neretai tamsoje „pagaunu savo mūzą“. Taip pat girdėti ir jausti žmogus gali žymiai geriau, kai nemato. Na ir dėl to, kad naktis gali būti visokia. Jei ji tamsi, dar nereiškia, kad joje nėra spalvų. Šumanas, manau, man antrina, nes jo naktinės pjesės yra itin įvairios, spalvingos ir charakteringos. Jos stebindamos laužo publikos lūkesčius išgirsti „ramią, liūliuojančią nakties muziką“.

Išgirsite ir dviejų romantizmo kompozitorių – Šopeno ir Skriabino kūrinius. Šie du kompozitoriai yra dažnai sugretinami, nes Skriabinas labai žavėjosi Šopenu ir jo ankstyvojoje kūryboje galima rasti nemažai „šopenizmo“. Pati, grojusi abiejų genijų muzikos, galiu paliudyti šį faktą, todėl sąmoningai norėjau juos sugretinti ir savo koncertinėje programoje. Tad trys Šopeno mazurkos primins ir susijungs su pirmoje dalyje skambėjusiais Šuberto miniatiūriniais šokiais, valsais ir labai gražiai po jų suskambės Skriabino trečioji sonata – keturių dalių, labai sodrios harmonijos kūrinys, tačiau su išskirtinai skaidria trečiąja dalimi. Kalbant apie nakties motyvus, yra spėjama, kad kaip pagrindinė trečiosios dalies tema yra panaudota lopšinė, kurią Skriabinas pats dainuodavo norėdamas nuraminti ir užmigdyti savo pirmagimį sūnų.

Taigi visa programa, mano pajautimu, labai gražiai susisieja. Skriabinas žavėjosi Šopenu, kuris artimai draugavo su Šumanu. Nors pastarasis niekad nesutiko Šuberto, neabejotinai, įkvėpimo sėmėsi ir jo kūryboje. O Bethoveno ir Šuberto draugystė taip pat akivaizdi.
Visa programa simbolizuoja ir parodo, koks vis dėlto svarbus yra tęstinumas. Kaip vienų kompozitorių rašyta muzika nebūtų tokia, kokia ji yra, jei prieš tai kūrę nebūtų komponavę taip, kaip jie tai darė. Koks influentyvus yra kievienas kūrėjas. Kaip jo patirtis ir kūrybinė informacija paveikia ateities kūrėjus. Tai yra kaip savotiškas savo patirties perdavimo ratas. Tad šios idėjos nešama ir atvažiuosiu į Lietuvą. Norėdama muzika perteikti patirties ir tęstinumo svarbą bei egzistavimą.“

Skip to content