gegužės
02 d.
Ketvirtadienis, 18:00, Abonementas, Simfoninė muzika

PRAĖJUSIO LAIKO BEIEŠKANT

gegužės
02d.

PRAĖJUSIO LAIKO BEIEŠKANT

Ketvirtadienis, 18:00 / Abonementas, Simfoninė muzika
Bilietai

Į koncertą „Praėjusio laiko beieškant“ gegužės 2 d. klausytojus ir vėl pakvies du iškiliausi mūsų šalies kolektyvai: Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (meno vadovas ir vyr. dirigentas M. Pitrėnas) bei Kauno valstybinis choras (meno vadovas ir vyr. dirigentas P. Bingelis). Atlikėjams diriguos Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Robertas Šervenikas. Jis ypač vertinamas už aktyvią ir įvairialypę kūrybinę raišką – lietuvių kompozitorių simfoninių kūrinių premjeras bei įtaigias ir brandžias muzikos interpretacijas. Apie jo dirigavimą Vokietijos spauda rašė: „Tai, kaip R. Šervenikas nuskaidrina faktūros tankmę, niuansuoja pereinamuosius epizodus ir įaudrina plėtotę iki paties paskutinio įtampos protrūkio, rodo išties tarptautinį jo lygmenį. Orkestras jo klauso ir tiksliai derina aistrą su profesionaliu preciziškumu.“ R. Šervenikas, be darbo su įvairiais Lietuvos kolektyvais, yra kviečiamas diriguoti Izraelio „Cameratai“, Sankt Peterburgo filharmonijos, Slovėnijos nacionalinės operos, Rusijos valstybiniam simfoniniam, Karališkosios britų filharmonijos ir kitiems žinomiems orkestrams.
Koncerto metu skambės du įspūdingi Lietuvos kompozitorių kūriniai: Juozo Žilevičiaus simfonija f-moll ir Broniaus Kutavičiaus simfonija-oratorija „Epitafija praėjusiam laikui“. Apie šį kūrinį profesorius P. Bingelis sako: „Tai odė giliai ir garbingai Lietuvos praeičiai, iškiliausių jos istorijos įvykių pasakojimas išraiškinga muzikos kalba“. „Epitafija praeinančiam laikui“ buvo kuriama dviem etapais – dvi dalys mažam orkestrui ir vyrų ansambliui buvo parašytos 1973 m., o 1998 m. pristatydamas naują kūrinio versiją kompozitorius rašė: „Dabar šias dvi dalis ištaisiau ir parašiau dar dvi. Visos dalys skiriamos reikšmingiausioms Vilniaus istorijos datoms: 1323, 1579, 1832 ir 1989 metams.“ Remdamasis istoriniais šaltiniais B. Kutavičius šiuo kūriniu įprasmina lietuviams svarbius istorinius įvykius: Vilniaus miesto įkūrimą, Vilniaus universiteto įsteigimą ir jo uždarymą, Katedros atšventinimą. Pirmojoje dalyje tekstą apie kunigaikščio Gedimino sapną choras dramatiškai išskanduoja tarsi pagonišką užkeikimą. Tauri antrosios dalies muzika šlovina vieną seniausių Vakarų Europos universitetų. Tarp trečiosios ir ketvirtosios dalies tekstų skamba poeto Sigito Gedos eilės, perteikiančios sielos pokalbį su motina Vilniuje, prie televizijos bokšto ar primenančios Katedros sugrąžinimą tikintiesiems. Kitas programos autorius – lietuvių kompozitorius, choro dirigentas bei kultūros veikėjas J. Žilevičius, laikomas pirmosios lietuviškos simfonijos kūrėju. Tarpukario metais jis rūpinosi akademinės muzikos sklaida, Kauno karo muziejuje ir miesto sode organizavo simfoninės muzikos koncertus, kurių metu nuskambėjo antroji jo simfonijos dalis. Spaudoje tuomet pasirodė toks vertinimas: „Kompozitorius tikro meistro plunksna naudojasi muzikinės technikos pasiekimais ir nesudėtinga harmonija apgaubia savo mintį, taikydamas vieną iš liaudies melodijų.“ Kai koncerte nuskambėjo visa J. Žilevičiaus simfonija f-moll, spauda ją įvertino kaip „Lyrinio pobūdžio, turinčią savyje epinio ramumo“. Tuomet autorių ribojo negausi orkestro sudėtis, tad šį kartą pirmoji lietuviška simfonija suskambės nauja versija, kompozitoriaus Arvydo Malcio pritaikyta pilnam simfoniniam orkestrui.