Mažojoje salėje
Kauno styginių kvartetas kviečia į tradicinį savo koncertų ciklą “Kauno kvartetas ir jaunieji“. Šį kartą su patyrusiu kvartetu koncertuos jaunoji arfos meistrė Gabrielė Beinarytė.
Gabrielė Beinarytė nuo 2017 m. studijuoja Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje arfos specialybę ir dirba Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Atlikėja dalyvauja įvairiuose festivaliuose Lietuvoje ir kitur bei daug koncertuoja – rengia rečitalius kaip solistė, taip pat yra grojusi su Lietuvos obojų kvintetu, kamerinės muzikos ansambliu „Muzika Humana“ bei kitais žinomais atlikėjais. G. Beinarytė dalyvavo įvairiuose konkursuose: 2012–2016 m. pelnė laureatės vardą Nacionalinio Balio Dvariono pianistų ir stygininkų konkurse, Tarptautiniame kamerinių ansamblių konkurse ,,Muzikinė akvarelė“, Tarptautiniame kamerinių ansamblių konkurse ,,Muzikuojam kartu su draugais“ Latvijoje, Tarptautiniame jaunųjų atlikėjų kamerinės ir džiazo muzikos festivalyje- konkurse „Sąskambiai“, Šeimų festivalyje-konkurse „Gaidų pynė“.
Kauno styginių kvartetas, gyvuojantis jau 37 metus, yra vienas svarbiausių klasikinės muzikos ansamblių Kaune, surengęs daugiau nei 2500 koncertų daugybėje salių ir festivalių Lietuvoje, reprezentavo aukštą Lietuvos kamerinio muzikavimo kultūrą užsienyje (Suomijoje, Norvegijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Šveicarijoje, Čekijoje, Argentinoje, Čilėje, Danijoje, Ukrainoje).
Kvarteto repertuare sukaupta daugiau nei 400 kūrinių – nuo klasikų bei XIX ir XX a. kompozitorių iki šiuolaikinių opusų. Kolektyvas yra atlikęs daugybę lietuvių autorių, o ypač kauniečių kompozitorių, su kuriais bendradarbiauja jau daugelį metų, kūrinių premjerų. Kauno styginių kvartetas yra nuolat kviečiamas įrašyti muziką filmams ir teatro spektakliams, taip pat yra įgrojęs daug kūrinių Lietuvos nacionalinio radijo fondui, išleidęs 14 kompaktinių plokštelių. 2012 m. už nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui kvartetui paskirta Lietuvos Respublikos Vyriausybės premija.
Arfa – muzikos instrumentas, daugiastygis gnaibomasis chordofonas. Tai vienas iš seniausių muzikos instrumentų. Jo atsiradimas siejamas su daugybe legendų. Jau senovėje arfa turėjo aiškiai apibrėžtas ypatybes, nors buvo paplitusi įvairiuose kraštuose. Tai pasakytina apie jos išvaizdą ir charakteringą skambesį. Arfa nuo kitų styginių instrumentų skiriasi savo vertikalia plokštumos stygų padėtimi. Jokiu būdu negalima teigti, kad arfa kilusi iš kurios nors vienos šalies. Tai, kad arfos vaizduojamos freskose, skulptūrose, smulkiosios plastikos darbuose, pagaliau tai, kad pačių instrumentų randama per archeologinius kasinėjimus įvairiose šalyse, liudija apie senovinę arfos kilmę. III a. pr. Kr. instrumento vaizdavimas jau yra nusistovėjęs. Koncerto metu klausytojai turės puikią galimybę susipažinti su šiuo egzotiniu instrumentu, išgirsti jo skambesio ir technikos ypatybes.
C. Debussy kūrinis „Danse sacrée et danse profane“ arfai ir styginiam neatsitiktinai įtrauktas į koncerto programą, mat šio kūrinio atsiradimas turi savo istoriją. 1904 m. žymi Paryžiaus instrumentų gamybos firma užsakė, kad C. Debussy sukurtų kūrinį naujam chromatinės arfos testavimui. Kompozitorius priėmė pasiūlymą ir taip gimė du šokiai, kurie labai išpopuliarėjo ir atsidūrė tarp labiausiai žinomų ir dažniausiai atliekamų kūrinių arfos repertuare.
E .T. A. Hoffmann – vokiečių rašytojas, kompozitorius ir dailininkas. Nors muziką rašė tik įkvėpimo akimirkomis, Kvintetas arfai ir styginių kvartetui c-moll turėtų užimti ganą svarbią vietą ir arfos repertuare skambėti dažniau. Kūrinyje jaučiama J. Haydno, vėlyvojo W. A. Mozarto bei ankstyvojo L. van Beethoveno įtaka.
Koncerte taip pat skambės P. Čaikovskio, M. K. Čiurlionio bei kitų kompozitorių kūriniai.
