Iškalbingame muzikos koncerte „Nerimo amžiaus muzika“ publika išgirs du retai koncertų salėse skambančius XX a. kūrinius: amerikiečių simfoninės muzikos genijaus Leonardo Bernsteino Simfoniją Nr. 2 „The Age of Anxiety“ („Nerimo amžius“) bei britų kompozitoriaus Gustavo Holsto siuitą „The Planets“ („Planetos“).
Simfonija „Nerimo amžius“ sukurta remiantis to paties pavadinimo monumentalia anglų poeto Wystano Hugho Audeno šešių dalių poema, parašyta naudojant aliteracinę anglosaksų eilėdarą ir pelniusia Pulitzerio premiją. Simfonija sukurta 1948–1949 m., kompozitoriui gyvenant JAV ir viešint Izraelyje. Tik pradėjęs kurti simfoniją L. Bernsteinas poemą pavadino „vienu iš labiausiai sukrečiančių tikro virtuoziškumo pavyzdžių anglų poezijos istorijoje“. Vietoj tradicinės keturių dalių formos kompozitorius kūrinį suskaidė į dvi dideles dalis, kiekvieną jų padalindamas į tris mažesnes. Kūrinys dedikuotas kompozitoriaus bičiuliui, ilgamečiam Bostono simfoninio orkestro dirigentui Sergejui Koussevitzkiui.
Bene žinomiausias ir dažniausiai atliekamas G. Holsto kūrinys „Planetos“ parašytas 1914-1916 m. naudojant septynių dalių, turinčių saulės sistemos planetų pavadinimus, struktūrą. Siuita ilgą laiką skynėsi kelią į koncertų scenas. Iškart po sukūrimo buvo atliekamos tik atskiros kūrinio dalys, o pilna versija pirmą kartą suskambėjo Londone 1920 m. Kūrinio koncepcija labiau astrologinė nei astronominė (todėl tarp dalių pavadinimų nerasime Žemės planetos): kiekviena dalis perteikia idėjas ir emocijas, kuriomis planetos įtakoja žmogaus psichiką, o mintis sukurti tokį ciklą kompozitoriui kilo po atostogų Maljorkoje su astrologu Cliffordu Baxu. Pradinė kūrinio versija buvo sukurta fortepijoniniam duetui, išskyrus dalį „Neptūnas“, kuri buvo parašyta vargonams, mat kompozitorius nutarė, kad fortepijono tembras per daug triukšmingas tolimam ir paslaptingam šios planetos pasauliui. Vėliau siuitos partitūra buvo pritaikyta orkestrui ir prasidėjo kūrinio triumfo žygis per pasaulio scenas. G. Holsto orkestruotė itin vaizdinga ir spalvinga, joje atsispindi žymių XX a. kompozitorių, tokių kaip Arnoldo Schoenbergo, Igorio Stravinskio, taip pat vėlyvųjų Rusijos romantikų Nikolajaus Rimskio-Korsakovo bei Aleksandro Glazunovo įtaka.
