sausio
29 d.
Sekmadienis, 14:00, Koncertas šeimai

Muzikinė popietė visai šeimai „Parodos paveikslėliai“

sausio
29d.

Muzikinė popietė visai šeimai „Parodos paveikslėliai“

Sekmadienis, 14:00 / Koncertas šeimai
Bilietai

Seniai seniai, beveik prieš pusantro šimto metų, garsus rusų kompozitorius Modestas Musorgskis, Sankt Peterburge apsilankęs dailininko Viktoro Hartmano parodoje, sumanė parašyti siuitą draugo atminimui. Paveikslai davė impulsą lakiai kompozitoriaus fantazijai. Taip gimė ciklas „Parodos paveikslėliai“, kurio herojai ir vaizdai – gnomas, sena pilis, jaučių traukiamas vežimas, neišsiritę paukščiukai, du žydai, Limožo turgus, katakombos, trobelė ant vištos kojelės ir ragana, karžygių vartai – atgis šiame teatralizuotame koncerte.

Valstybinis Vilniaus kvartetas kartu su bičiulių grupe kviečia į teatralizuotą koncertą, skirtą visai šeimai, nuvesiantį į paslaptingą Modesto Musorgskio vaizdinių pasaulį. Styginių kvintetui Roberto G. Pattersono aranžuota fortepijoninio ciklo „Parodos paveikslėliai“ muzika, aktorių pasakojamos istorijos, šokio judesys ir stilizuoti kostiumai leis giliau pažinti stebuklingą šio ciklo pasaulį.

„Parodos paveikslėliai“ – fortepijoninių pjesių ciklas, sukurtas 1874 m. kompozitoriaus draugo, dailininko ir architekto Viktoro Hartmano atminimui. Tai – ypatingas programinės muzikos pavyzdys, kuriame realistiniai įvaizdžiai originaliai susilieja su pasakų pasauliu bei praeities vaizdiniais. Visas dešimt pjesių jungia „promenados“ (pasivaikščiojimo) tema, kurioje, pasak paties kompozitoriaus „nuolat šmėžuoja mano fizionomija“. M. Musorgskio amžininkai pasakoja, kad kompozitorius buvo puikus pianistas ir atsisėdęs prie instrumento tiesiog užburdavo klausytojus, garsais pavaizduodamas bet kokią situaciją. Visgi instrumentinė muzika nėra vyraujantis žanras šio autoriaus kūryboje. Labiausiai jį žavėjo opera. „Operinis“ mąstymas būdingas ir „Parodos paveikslėliams“. Kartais muzikologai pavadina ciklą „muzikiniu vieno aktoriaus teatru“. Čia autorius naudoja intonacinę dramaturgiją, drąsią dinamiką, priešstatas, netikėtus kontrastus, nelauktas temų transformacijas, taip sukurdamas psichologinius personažų portretus ir žvelgdamas į jų sielos gelmes.

Ciklas ypač populiarus ne tik tarp atlikėjų – pianistų. Jis atkreipė daugelio kompozitorių dėmesį, buvo daugybę kartų aranžuojamas įvairioms instrumentų grupėms, ne vieną kartą pritaikytas simfoniniam orkestrui. Bene garsiausia „Parodos paveikslėlių“ orkestruotė priklauso žymiajam prancūzų impresionistui Maurice Raveliui. Šio genijaus dėka ciklas tapo ypač pageidaujamu simfoninių orkestrų repertuaro kūriniu. Tiek atskiros šio ciklo pjesės, tiek visas ciklas dažnai panaudojami įvairių stilistikų muzikos projektuose. Jis skambėjo džiazo koncertuose, buvo atliekamas elektrine gitara, pučiamaisiais instrumentais, sintezatoriais, atskiras temas citavo tokie populiariosios muzikos atstovai kaip Michaelis Jacksonas, roko grupė „Yes“ ir kt. Fragmentai iš ciklo ne kartą buvo panaudoti kino filmuose, radijo stočių šaukiniuose, netgi „Atari“ kompiuterių programiniuose garsuose. Dar XX a. pradžioje Dessau (Vokietija) teatre rusų kilmės dailininkas Vasilijus Kandinskis surengė muzikinę-meninę ciklo instaliaciją, vėliau Maskvoje ciklo tema buvo pastatytas baleto spektaklis, ciklas sulaukė net trijų animacinių filmų kūrėjų, kilusių iš Japonijos, Prancūzijos bei Rusijos, dėmesio.

Skip to content