birželio
17 d.
Penktadienis, 18:00, Festivaliai

XXVII PAŽAISLIO MUZIKOS FESTIVALIS. KOMPOZITORIAUS BRONIAUS KUTAVIČIAUS ATMINIMUI

birželio
17d.

XXVII PAŽAISLIO MUZIKOS FESTIVALIS. KOMPOZITORIAUS BRONIAUS KUTAVIČIAUS ATMINIMUI

Penktadienis, 18:00 / Festivaliai

Kauno Kristaus prisikėlimo bažnyčioje

Projektą finansuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
Koncertas organizuojamas bendradarbiaujant su VšĮ Pažaislio muzikos festivalis

Šiais metais vienas iškiliausių Lietuvos kompozitorių, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Bronius Kutavičius būtų minėjęs 90-mečio jubiliejų. Deja, praeitų metų rugsėjo mėnesį kūrėjas mus paliko. Siekdama prisiminti šią neeilinę muzikos pasaulio figūrą Kauno valstybinė filharmonija, bendradarbiaudama su Pažaislio muzikos festivaliu, dovanos publikai išskirtinį koncertą, kuriame skambės du monumentalūs B. Kutavičiaus kūriniai: oratorijos „Paskutinės pagonių apeigos“ ir „Epitafija praeinančiam laikui“.

Nuo XX a. 8-ojo dešimtmečio B. Kutavičius buvo ryški Lietuvos muzikos kultūros figūra. Jo kūryba išeina toli iš grynosios muzikos ribų, apima platų kultūrinį kontekstą, atidengdama amžių glūdumoje skendinčius tautų istorijos ir priešistorės klodus, materializuodama grynuosius mitinės ir religinės sąmonės archetipus.

Oratorija „Paskutinės pagonių apeigos“ muzikos istorijoje – vienas pirmųjų iš pačių įsimintiniausių lietuviškų opusų. Kompozitorius ją kurdamas 1978 m. net neįsivaizdavo apie tokią būsimą kūrinio sėkmę. Magiško poveikio muzikos kūrinys atspindi dramatišką dviejų religijų – pagonybės ir krikščionybės susidūrimą. Per visą oratoriją auginamas judančio erdvėje, klausytojus apsupančio choro skambesys, o kūrinį vainikuoja vargonais atliekama  choralą primenanti tema.

Simfonija-oratorija „Epitafija praeinančiam laikui“ („Epitaphium temporum pereunti“) chorui ir orkestrui sukurta 1998 m. Keturių dalių veikalas simboliškai įgarsina reikšmingiausias Vilniaus istorijos datas: Lietuvos krikštą, Vilniaus miesto ir universiteto įkūrimą, Katedros atšventinimą. Pirmoje dalyje tekstą apie kunigaikščio Gedimino sapną choras ne išdainuoja, bet dramatiškai išskanduoja. Tauri antros dalies muzika šlovina vieną seniausių Vakarų Europos universitetų. Tarp trečios ir ketvirtos dalies tekstų yra ir poeto Sigito Gedos eilės, perteikiančios sielos pokalbį su motina Vilniuje, prie televizijos bokšto ar primenančios Katedros sugrąžinimą tikintiesiems.

Skip to content