Dar XIX a. Rusiją, kaip puikių smuiko virtuozų kalvę, išgarsino vengrų kilmės virtuozas ir pedagogas Leopoldas Aueris, sukūręs rusų smuiko mokyklos pagrindus. XX ir XXI amžiai – legendinių rusų ir amerikiečių smuikininkų epocha, kuomet ryškiausiomis žvaigždėmis tapo Amerikoje rezidavę žydų tautybės atlikėjai Jascha Heifetzas, kurio gimtasis miestas – Vilnius, bei lordas Yehudi Menuhinas, kurio protėviai buvo Baltarusijos žydai. Vyresniosios kartos klausytojų atmintyje dar skamba kitų legendinių XX a. Rusijos smuikininkų Davido Oistracho ir Leonido Kogano interpretacijos. Į šių didžiųjų smuiko virtuozų repertuaro pasaulį klausytojams pasinerti siūlo du bendram kūrybiniam projektui jėgas suvieniję jaunosios kartos atlikėjai.
Andrejus Baranovas – jauniausias Rusijos smuikininkas tarp labiausiai pripažintų nūdienos atlikėjų. Jis – daugelio tarptautinių konkursų laureatas, styginių kvarteto, pavadinto Davido Oistracho vardu, įkūrėjas ir narys. A. Baranovui atlikus Piotro Čaikovskio koncertą smuikui, dienraštis „Frankenpost“ rašė, kad juos „sužavėjo kolorito pajauta ir panašumas į legendinį Jašą Heifetzą“, o žurnalas „Strad“ apibūdino A. Baranovo atliktą Benjamino Britteno koncertą smuikui tokiais žodžiais: „Geriausias tarp visų buvo Andrejus Baranovas iš Rusijos. Jo pasirodymas suteikė šiam kūriniui didelės vertės, svorio ir kokybės, jis atskleidė koncerto sudėtingumą ir paslaptingumą, tai yra tai, koks šis kūrinys turėtų būti. Ypač tai atsiskleidė antroje dalyje, kur smuikininkas demonstravo natūralų individualumą. A. Baranovo pasirodymas išsiskyrė iš kitų ir tapo galingiausiu šio kūrinio atlikimu, kokį tik tekę girdėti.“ Gimęs 1986 m. Sankt Peterburge, muzikantų šeimoje, A. Baranovas pradėjo griežti smuiku būdamas penkerių metų. Jis baigė Nikolajaus Rimskio-Korsakovo konservatoriją Sankt Peterburge ir Lozanos konservatoriją Šveicarijoje. Jį mokė žymūs mokytojai, bet svarbiausiu mokytoju tapo legendinis Prancūzijos smuikininkas Pierre Amoyalis. Po didžiojo debiuto 2005 m. Sankt Peterburgo filharmonijoje, A. Baranovas pasirodė daugelyje pasaulinio garso scenų su prestižiniais tarptautiniais orkestrais bei žymiais dirigentais. Lozanos konservatorijoje jaunasis atlikėjas buvo paskirtas P. Amoyalio asistentu, nuo tada veda tarptautines meistriškumo pamokas. Šiuo metu A. Baranovas griežia 1708 m. pagamintu Stradivarijaus smuiku „Huggins“, kurį atlikėjui iš japoniškos smuikų kolekcijos skyrė „Nippon Music Foundation“.
Pianistas Vytis Šakūras skambinti fortepijonu pradėjo penkerių, mokėsi Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykloje, studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, Frankfurto ir Kelno (Vokietija) aukštosiose muzikos mokyklose. V. Šakūras tobulinosi garsių lietuvių ir užsienio pianistų vestuose meistriškumo kursuose, tapo tarptautinių konkursų Lietuvoje, Čekijoje, Didžiojoje Britanijoje ir kt. laureatu, aktyviai koncertuoja, dalyvauja prestižiniuose Europos muzikos festivaliuose. Pianistas solo grojo su Šv. Kristoforo kameriniu, Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestrais, kaip solistas ar kamerinės muzikos atlikėjas koncertavo Vokietijoje, Italijoje, Šveicarijoje, Austrijoje, Didžiojoje Britanijoje, Norvegijoje, Japonijoje, Lietuvoje. Viename interviu atlikėjas yra pasakęs: „Grodamas fortepijonu atsiduriu kitame pasaulyje, tampu imlesnis ir jautresnis, pojūčiai suaktyvėja. Įdėmiai besiklausanti publika šiuos pojūčius dar labiau sustiprina. Atmosfera tarsi įkaista ir subtilus muzikavimas tampa pastovia būsena. Aš džiaugiuosi, jausdamas scenos jaudulį. Kuo jis stipresnis, tuo sėkmingesnis būna koncertas.“
