balandžio
20 d.
Ketvirtadienis, 18:00, Kamerinė muzika

Intriguojanti trio klasika

balandžio
20d.

Intriguojanti trio klasika

Ketvirtadienis, 18:00 / Kamerinė muzika
Bilietai

Mažojoje salėje

Į ansamblį susibūrę jauni ir entuziastingi muzikantai, studijuojantys įvairiose Europos šalyse, pradžiugins publiką auksiniais fortepijoninio trio žanro puslapiais. Fortepijoniniu trio vadinama atlikėjų grupė, grojanti fortepijonu ir kitais dviem instrumentais. Tradiciškai susiklostė, kad populiariausias šių instrumentų derinys – fortepijonas, smuikas ir violončelė. Taip pat fortepijoniniu trio gali būti vadinamas kūrinys, skirtas tokiai atlikėjų grupei. Šiems kūriniams būdinga trijų dalių forma, artima sonatai, nors jau žanrą išpopuliarinusio Josepho Haydno kūryboje pasitaiko dviejų dalių fortepijoninių trio. Dar Wolfgango Amadeuso Mozarto savo penkiuose vėlyvuosiuose opusuose pavertė trio iš kitų instrumentų skambesiu praturtintos sonatos į savarankišką, subalansuotą kamerinės muzikos žanrą, tapusį centrine šios muzikos ašimi. XIX a., daugiausia Ludwigo van Beethoveno dėka fortepijoninis trio išsiplėtė iki keturių dalių formos. Klasicizmo laikotarpiu suklestėjęs namų muzikavimas pasitarnavo fortepijoninio trio populiarinimui, imtos kurti netgi simfoninių kūrinių aranžuotės, skirtos šiam mažam ansambliui. Pats L. van Beethoveno pirmąsias dvi simfonijas aranžavo fortepijoniniam trio. Vėlesniais laikais fortepijoninio trio žanras atitolo nuo sonatos formos tradicijos, tapo savarankišku ir laisvai komponuojamu. Klasicizmo epochos trio būdinga dominuojanti fortepijono partija. Smuiko grojama melodija dažnai dubliuojama fortepijonu, o violončelė dubliuoja kairės fortepijono rankos partijos bosą. Didžiąja dalimi tai lėmė ganėtinai skurdus to meto fortepijono skambesys. Vėlyvieji W. A. Mozarto trio jau virto subalansuotu trijų instrumentų dialogu. Įpusėjus XIX a. visi trys ansamblio instrumentai patobulėjo, jų išgaunami garsai tapo sodresni ir galingesni, taigi tapo įmanomas ir savarankiškų partijų atlikimas ansamblyje. Šiais laikais susiformavo tradicija senuosius trio groti autentiškais tų laikų instrumentais, siekiant geriau atskleisti kompozitorių sumanymus ir tuo metu vyravusį instrumentų grupės skambesį.