gruodžio
08 d.
Penktadienis, 18:00, Abonementas, Simfoninė muzika

GRAŽIOJI PRANCŪZŲ ROMANTIKA

gruodžio
08d.

GRAŽIOJI PRANCŪZŲ ROMANTIKA

Penktadienis, 18:00 / Abonementas, Simfoninė muzika
Bilietai

Lietuvos publikai jau pažįstamas svečias iš Prancūzijos, dirigentas Alainas Pârisas kelią į muzką pradėjo nuo pianisto karjeros. Vėliau pasuko orkestro dirigento keliu, studijuodamas pas garsius to meto pedagogus, tokius kaip Pierre Dervaux, Paulas Paray bei žymusis Georgas Solti. Jis dirbo vyriausiuoju „Opéra du Rhin“ dirigentu, profesoriavo Strasbūro konservatorijoje. Jo batutai pakluso bemaž visi žinomiausi Prancūzijos orkestrai, o tarptautinę karjerą atlikėjas pradėjo tapdamas nuolatiniu kviestiniu Sankt Peterburgo kolektyvo „Capella“, Ankaros simfoninio orkestro, Georges Enescu filharmonijos orkestro, Atėnų valstybinio orkestro ir Libano filharmonijos orkestro dirigentu. Šiuo metu jis dažnai kviečiamas diriguoti Vokietijoje, Šveicarijoje, Italijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Rusijoje, Egipte, Argentinoje, Pietų Afrikoje ir kitur. Maestro ypač vertinamas dėl gilaus prancūziškojo repertuaro išmanymo, jo žiniomis džiaugiasi nuolat rengiamų meistriškumo kursų lankytojai, dirigentas dažnai kviečiamas būti tarptautinių konkursų komisijų nariu.

Prieš parašydamas savo pirmąją simfoniją Charlesas Gounodas jau buvo sukūręs dvi operas. Nors pirmoji jų, „Sappho“, sulaukė publikos pripažinimo, antroji nebuvo palankiai sutikta ir kompozitorius nusprendė save išbandyti grynosios muzikos srityje. 1855 m. jis parašė dvi simfonijas. Pirmąją muzikologai vadina „gražia, klasikinių proporcijų simfonija, pasižyminčia saikingu emocionalumu, geru jumoru ir šviesia, aiškia orkestruote“. Teigiama, kad ši simfonija įkvėpė tuomet septyniolikmetį Ch. Gounodo mokinį Georges Bizet parašyti savo puikiąją Simfoniją C-dur.

1887 m. sukurta prancūzų romantinės lyrikos meistro Gabrielio Fauré „Pavana“ gimė kaip kūrinys fortepijonui ir chorui, bet labiau išgarsėjo jo orkestrinė versija. Perėmusi ritmą iš lėto, procesinio ispaniško dvaro šokio, „Pavana“ tarsi teka harmoniniais ir melodiniais vingiais, primindama seniai praėjusios „Belle Époque“ eleganciją. 1917 m. pagal šį kūrinį choreografas Léonide Massine pastatė baleto scenas, įtrauktas į garsiojo Sergejaus Diagilevo trupės repertuarą. Vėliau savąsias „Pavanos“ versijas kūrė ir jaunesnieji G. Fauré sekėjai: C. Debussy (Passepied „Bergamietiškoje siuitoje“) ir M. Ravelis („Pavana miegančiai infantei“ bei „Gražuolės, miegančios po medžiu pavana“ iš kūrinio „Ma mère l’oye“).

Alexis Emmanuelis Chabrieras – XIX a. prancūzų kompozitorius romantikas, pianistas, artimai bendravęs su garsiausiais to laiko kūrėjais: Igoriu Stravinskiu, Claude Debussy, Maurice Raveliu ir kitais. Jo kūrybinis palikimas itin gausus ir savo laiku buvo labai vertinamas – jo orkestrinę siuitą „Ispanija“ Gustavas Mahleris pavadino „moderniosios muzikos pradžia“, o M. Ravelis po operos „Karalius prieš savo valią“ premjeros sakė, kad šis kūrinys pakeitė prancūziškosios harmonijos kryptį. Nors 1911 m. „Encyclopædia Britannica“ leidime ši opera įvardinta kaip „viena geriausių šių laikų komiškų operų“, dabar ji statoma retai. Dažniau galima koncertuose išgirsti jos instrumentinius epizodus, tokius kaip polonezas „Fête“.

Johannas Nepomukas Hummelis – XIX a. pradžioje kūręs austrų kompozitorius, pianistas virtuozas, kurio muzika atspindi klasicizmo epochos stilistikos transformaciją į romantizmo erą. Jo koncertas trimitui skirtas Vienos trimitininkui – virtuozui Antonui Weidingeriui. Kūrinys pirmą kartą buvo atliktas 1804 m. sausio pirmąją – dieną, kai J. N. Hummelis pakeitė Josephą Haydną, iki tol vadovavusį „Esterházy“ dvaro orkestrui. Originalioji kūrinio versija parašyta E-dur tonacija, bet dažniausiai koncertas atliekamas pustoniu žemiau, nes turint omenyje šiuolaikinių instrumentų derinimą tai būtų per didelis iššūkis net ir virtuoziškiausiam atlikėjui.

Solo partiją J. N. Hummelio koncerte atliksiantis prancūzų trimitininkas Romainas Leleu būdamas vos penkiolikos tapo garsiosios menininkų kalvės – Paryžiaus konservatorijos ugdytiniu. Tapęs prestižinių konkursų laureatu toliau žinias gilino Karlsruhės aukštojoje muzikos mokykloje. Atlikėjo repertuaras itin platus – nuo baroko muzikos iki šiuolaikinių kompozicijų, tad nenuostabu, kad jo atliekamos solo partijos skamba žymiausiuose festivaliuose, akompanuojant puikiausiems Prancūzijos ir visos Europos orkestrams. Talentingam trimitininkui ne vienas šių dienų kompozitorius yra dedikavęs naujus savo opusus, taip pat atlikėją galima išgirsti muzikuojant kamerinės muzikos koncertuose, kartu su kitais žymiais instrumentininkais.