Iš Sankt Peterburgo kilusios J. Novikovos operos solistės karjera prasidėjo prieš dešimtį metų, dar tebestudijuojant Nikolajaus Rimskio-Korsakovo vardo konservatorijoje. Baigiamojo kurso studentė debiutavo garsiojo Marijos operos teatro scenoje, Benjamino Britteno operoje „Sraigto posūkis“. Tuo pat metu jai buvo pasiūlytas kontraktas Dortmundo (Vokietija) operos teatre. Virtuozine Olimpijos partija Jaqueso Offenbacho operoje „Hofmano pasakos“ prasidėjęs kūrybinis kelias toliau pasuko per garsiausias operos scenas, kuriose jaunoji solistė atlieka žinomiausius soprano vaidmenis. Frankfurto, Bonos, Berlyno, Hamburgo, Vienos, Zalcburgo, Štutgarto ir kituose operos teatruose skamba jos atliekamos Rozinos, Nakties karalienės, Džildos, Oskaro, Adinos, Cerbinetos bei kitos partijos, įrašytos į soprano repertuaro aukso fondą. Ne vieno prestižinio vokalistų konkurso laureatė taip pat dažnai pasirodo koncertų scenose, dalyvauja žinomiausiuose muzikos festivaliuose Europoje, Azijos šalyse ir abiejuose Amerikos žemynuose.
R. Strausso kūrinys „Alpių simfonija“ – simfoninė poema, muzikos pagalba iliustruojanti kelionę į Alpių viršūnę ir grįžimą atgal į slėnį. Tai – tipinis programinės muzikos pavyzdys, atspindintis kompozitoriaus vaikystės epizodą, kuomet kopdamas į Bavarijos Alpių prieškalnes jaunuolis pakliuvo į audrą. Visą muzikinį pasakojimą galima suskirstyti į šiuos epizodus: Naktis – Aušra – Kopimas – Įėjimas į mišką – Kelionė upelio pakrante – Prie krioklio – Apreiškimas – Gėlėtose pievose – Aukštikalnių pievoje – Klystkeliai per tankmes ir brūzgynus – Ledyne – Pavojingos akimirkos – Viršūnėje – Vizija – Kyla rūkas – Saulė pamažu apsiblausia – Elegija – Tyla prieš audrą – Audra ir vėtra – Leidimasis – Saulėlydis – Pabaiga – Naktis. Šią kelionę galima tapatinti su žmogaus gyvenimo keliu, o turint omenyje tai, kad R. Straussui buvo artima Friedricho Nietzsches filosofija, toks kūrinio prasmės aiškinimas tampa išties logišku. Beje, pirmuosius „Alpių simfonijos“ eskizus kompozitorius užrašė 1900 m. – F. Nietzsches mirties metais, nors kūrinio premjera įvyko tik 1915 m., diriguojant pačiam autoriui.

Julijos Novikovos nuotraukų autorius Anton Ovcharov